Skambinkite darbo dienomis iki 19.30 val. +370 699 93798|rezonansas(eta)mct.lt

Žarnyno 3T MRT enterokolonografija

/Žarnyno 3T MRT enterokolonografija

Žarnyno 3T MRT enterokolonografija

485.00

Kolonoskopija kol kas vis dar išlieka populiariu tyrimu, diagnozuojant storosios žarnos ligas. Tačiau kasdien jaučiamas vis didesnis žmonių susidomėjimas neinvazinėmis radiologinėmis procedūromis, dėl kurių sumažėja sunkių komplikacijų rizika. Naujausi tyrimų duomenys teigia, kad žarnyno MR enterokolonografija pasižymi dideliu jautrumu (tikslumu) diagnozuojant bei klasifikuojant žarnyno ligas ir dėl to yra siūloma kaip saugesnė alternatyva kolonoskopijai!

Žarnyno MRT enterokolonografija yra naudojama uždegiminėms žarnyno ligoms nustatyti, jų aktyvumui ir gydymui vertinti, tačiau taip pat gali būti pritaikytas ieškant neaiškaus kraujavimo iš virškinamojo kanalo ar plonojo žarnyno obstrukcijos priežasties bei navikinio proceso. Gydytojai, naudodamiesi magnetinio rezonanso enterokolonografija, gali parinkti tinkamą gydymo taktiką ir vertinti jos efektyvumą esant Krono ligai ar opiniam kolitui. Tyrimo metu matomi radiologiniai požymiai padeda atskirti aktyvų žarnyno uždegimą, kuris gydomas medikamentais, nuo fibrozės, kuriai reikalinga chirurginė intervencija. Tokiu būdu pacientas gali išvengti nereikalingos operacijos ir jos galimų komplikacijų.

 

Žarnyno 3T magnetinio rezonanso enterokolonografijos pranašumai?

  • Be apšvitos (nenaudojama radiacija);
  • Gera minkštųjų audinių skiriamoji geba (labai aiškūs ir ryškūs vaizdai);
  • Didelis efektyvumas nustatant komplikacijas;
  • Galimybė panaudoti įvairius tyrimo režimus norint įvertinti specifinius pakitimus;
  • Neskausminga procedūra, nereikia narkozės;
  • Galima įvertinti visą plonąjį žarnyną, kuris sunkiai prieinamas endoskopiniais metodais;
  • Tiriant uždegimines žarnyno ligas, Krono ligą ar opinį kolitą, galima išvengti invazyvaus endoskopinio tyrimo su biopsija (išskyrus pradinius Krono ligos pažymius ir aftines opas (erozijas) – šie pakitimai nustatomi tik endoskopiniu tyrimu);
  • Vieno tyrimo metu galima įvertinti visą pilvo ertmę jos neatvėrus.

Pvz.: 

Žarnyno vėžys – viena iš klastingiausių vėžio formų. Ji ilgą laiką būna be jokių aiškiai pastebimų simptomų. Maža to, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys – antra pagal dažnumą vyrų ir moterų mirties nuo vėžio priežasčių bei trečias pagal dažnumą vėžio tipas pasaulyje. Kasmet pasaulyje nustatoma daugiau nei milijonas naujų tokio tipo vėžio atvejų.

Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys dar vadinamas storosios žarnos vėžiu. Susirgus šia vėžio forma, gaubtinėje ar tiesiojoje žarnoje ima nevaldomai augti pakitusios ląstelės. Manoma, kad dažniausiai gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys išsivysto iš mažų storosios žarnos sienelėje išaugusių augliukų – polipų. Dauguma polipų niekada netampa piktybiniais. Iš piktybiniu tapusio polipo dažniausiai išsivysto gaubtinės arba tiesiosios žarnos vėžys. Ankstyvosios stadijos piktybinį polipą galima nesunkiai pašalinti. Deja, dažnai tokie polipai nesukelia jokių simptomų, todėl vėžys gali išplisti į kitus organus dar iki nustatant diagnozę.

Rizikos veiksniai:

  • Amžius. Daugiausia tokio vėžio atvejų nustatoma žmonėms, sulaukusiems 50 ir daugiau metų amžiaus, tačiau gali užklupti ir daug jaunesnius.
  • Paveldimumas. Pacientas ar jo giminaičiai yra sirgę gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu arba jiems buvo nustatyta žarnų polipų.
  • Gyvenimo būdas. Tai nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba.

Simptomai:

  • Nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas;
  • Pilvo arba tiesiosios žarnos skausmas;
  • Nevisiško išsituštinimo jausmas;
  • Be aiškios priežasties atsiradę tuštinimosi pokyčiai (viduriavimas arba vidurių užkietėjimas), trunkantys ilgiau nei 6 savaites;
  • Kraujas išmatose arba ant išmatų.

Pastaba. Ankstyvos stadijos gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų.

Žarnyno vėžį galima nustatyti atliekant endoskopinius tyrimus, tokius kaip kolonoskopija, arba radiologinius, tokius kaip magnetinio rezonanso enterokolonografija. Kolonoskopija – tai skausminga procedūra, kurios metu į žarną įvedamas lankstus endoskopas, kuriuo galima apžiūrėti storosios žarnos gleivinę, ją įvertinti. Žarnos nėra tiesus vamzdis, todėl slenkant aparatui pro žarnos kilpas, reikia jį ir pasukti, ir orą pūsti, ir patempti. Pasitaiko nemažai atvejų, kai reikia šį tyrimą nutraukti dėl labai stipraus skausmo, nors prieš tai ir buvo suleisti nuskausminamieji vaistai ar taikyta sedacija (prislopinimas). Žarnyno magnetinio rezonanso enterokolonografija – tai neskausminga procedūra, be jonizuojančios spinduliuotės, leidžianti detaliai ištirti žarnyno būklę. Tiems, kurie nenori kęsti skausmo ar diskomforto atliekant kolonoskopiją, žarnyno MR enterokolonografija – puiki alternatyva. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad žarnyno MR enterokolonografija gali tiksliai aptikti net storosios žarnos polipus, kurie ilgainiui gali tapti vėžiniai.

 

Pastaba. Šio tyrimo atsakymai pateikiami 48-72 val. laikotarpyje.

Aprašymas

Žarnyno magnetinio rezonanso enterokolonografijos tyrimas atliekamas galingu 3 teslų magnetiniu rezonanso tomografu. Šis 3T MRT – neskausmingas, be jonizuojančios spinduliuotės tyrimas, leidžiantis detaliai ištirti žarnyno būklę. Šis tyrimas gali tiksliai aptikti net storosios žarnos polipus, kurie ilgainiui gali tapti vėžiniai. Žarnyno MR enterokolonografija yra naudojama uždegiminėms žarnyno ligoms nustatyti, jų aktyvumui ir gydymui vertinti, tačiau taip pat gali būti pritaikytas ieškant neaiškaus kraujavimo iš virškinamojo kanalo ar plonojo žarnyno obstrukcijos priežasties bei navikinio proceso. Be to, tiriant uždegimines žarnyno ligas, Krono ligą ar opinį kolitą, galima išvengti invazyvaus endoskopinio tyrimo su biopsija (išskyrus pradinius Krono ligos pažymius ir aftines opas (erozijas) – šie pakitimai nustatomi tik endoskopiniu tyrimu). Žarnyno MR enterokolonografija yra neskausminga – nereikalauja ilgo daviklio įvedimo į tiesiąją žarną.

Svarbu. Prieš tyrimą vakare pacientas privalo visiškai išsivalyti žarnyną, todėl vaistinėje įsigykite „Fortrans“ vidurių laisvinamųjų miltelių – juos ištirpinkite 4 litruose vandens (1 pakelis 1 litrui vandens) ir per 3-4 val. išgerkite.  Ryte iki tyrimo negalima valgyti ir gerti. Taip pat būtina turėti kraujo kreatinino tyrimo rezultatus (ne senesni nei 6 savaičių). Į tyrimą privalu atvykti 1 valandą anksčiau dėl specialaus pasiruošimo žarnyno MR enterokolonografijai.

 

 

PAPILDOMA INFORMACIJA

 

3T MRT techniniai privalumai:

– Mažesnis darbinis triukšmas. Įprastai, atliekant MRT tyrimą, aparato skleidžiamas stiprus darbinis triukšmas sukelia diskomfortą pacientui. Instaliuotas specializuotas tylių sekų paketas sumažina šį triukšmą (iki 80%) ir padidina komfortą tyrimo metu.

– Trumpas tyrimo skenavimo laikas. Stiprus magnetinis laukas ir specializuotos programos įgalina aparatą tyrimą atlikti per trumpesnį laiką. Tai itin svarbu pacientams, kuriems sunku išgulėti nekeičiant kūno padėties ilgesnį laiką dėl stuburo ir kitų kūno vietų skausmų.

– Erdvesnė aparato anga (70 cm skersmens). Didelis angos skersmuo ir didelė aparato keliamoji galia (iki 250 kg) leidžia atlikti tyrimus ir didelio svorio pacientams. Be to, didesnės erdvės pojūtis reikalingas uždarų erdvių baimę turintiems pacientams.

– Didelės diagnostinės galimybės. Platus ričių pasirinkimas leidžia atlikti visų kūno sričių tyrimus – nuo stambių (galvos/kaklo, stuburo, pilvo, dubens) iki smulkiausių (riešo, plaštakos, alkūnės, čiurnos ir pan.).

 

Kada negalima atlikti tyrimo:

– širdies stimuliatorius/defibriliatorius

– kūne įstrigusios metalinės atplaišos

– vidinis klausos aparatas

– esate arba įtariate esanti nėščia

– neseniai atlikti chirurginė operacija (įdėtas feromagnetinis implantas, pvz.: pooperacinė plokštelė)

– sergate glaukoma

 

Kaip atliekamas 3T MRT tyrimas?

Pirmiausia pacientas turi pasiruošti tyrimui, t.y. persirengti vienkartinio naudojimo rūbais, neturinčiais jokių metalo detalių. Svarbu nusiimti visus papuošalus – jie atiduodami saugoti lydintiems asmenims arba įdedami į specialią daiktų saugyklą. Pasiruošęs pacientas palydimas į MRT patalpą, kurioje yra paguldomas ant specialaus MRT tomografo gulto. Pacientui ant ausų uždedamos specialios garsą izoliuojančios ausinės, o esant reikalui, įstatomi ir ausų kamštukai. Į ranką įduodamas specialus pultelis – komunikavimo su personalu priemonė. Tuomet ant paciento tiriamosios srities uždedama papildoma ritė. Tomografo gultas įvežamas į MRT aparato centrą. Tada atliekamas skenavimas, kurio metu pacientas girdi įvairius stipresnius ar silpnesnius garsus (kalimo, pliauškėjimo ir pan.). Reikalui esant, pacientui prieš tyrimą įvedamas intraveninis kateteris, kuris naudojamas tarp tyrimo sekų kontrastinei medžiagai sušvirkšti.